pradi
 

















 
 
 
 
 Universitetin sielovada II: Akademins sielovados gairs Europoje
 
 

Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Klaipdos universitetas

 
Universitetin sielovada II: Akademins sielovados gairs Europoje
 
Didiulis Banyios dmesys yra ir bus skiriamas Europos Sjungos pltrai, apimaniai taip pat ir universitetin plotm. Kuriant bendr europin auktojo mokslo erdv atitinkamai pltojasi ir universitetin sielovada. Jos veikla koordinuojama tarpvalstybiniu lygiu. Akademins pastoracijos krimo tikslas yra stiprinti Krikionybs buvim universitetuose, organizuotai dalijantis kit ali patirtimi ioje srityje. Iekoma nauj sielovados form vadinamai „kultros pastoracijai“ pltoti. Šiandieniniai auktojo mokslo tikslai yra siekti integruoti humanizm ir moksl, tikjim ir kultr, sin ir painim, humanitarinius ir technologinius mokslus, susieti mokslin abstrakcij ir sintez mogaus visapusiko isilavinimo dlei. Tokie tikslai lengviau leis kryptingai sujungti asmenin gyvenim su studijomis ir profesija. Jau Vatikano II Susirinkimas pastebi, kad katalikik universitet tikslas – pasiekti, kad sitvirtint krikionikoji mintis, kuri tapt visuomenine, tstine ir universalia, kuri skatint auktesn kultr ir atitinkamai formuot studentus, kad jie tapt monmis, ikiliais savo iniomis, pasirengimu atlikti atsakingas pareigas visuomenje ir liudyti savo tikjim pasauliui (plg. Gravissimum educationis nr. 10).
 
mogus turi bti tiek Banyios, tiek universitet dmesio centre su savo dvasinmis, moralinmis ir materialinmis vertybmis. Toki vertybi nebuvimo fakt patvirtino dar nesena dviej pasaulini kar istorija, nacizmas ir komunizmas, todl ir politin Europos Sjunga vis pirma turi bti vertybi sjunga - solidarumo, iminties, religins laisvs ir asmens pagarbos garantas. Universitetas turi galias pritraukti dar nepastamus pasaulius ir realybes (pvz. produkcij), kad juos ityrint, vertint ir pateikt visuomenei ne fragmentik, bet vientis ateities vizij. Banyia gali padti mokslui, painimui ir naujoms mintims paprasiau dialoguoti su kitomis kultromis, lengviau nugalti ikylanius barjerus. Galima drsiai (ir su ironija) teigti, kad Banyia tebra viena i t Europos maumos instancij, kuri dar tebetiki universitetais, nes universitetinse studijose slypi valstybs, visuomens ir Banyios ateitis.
 
Apie akademins sielovados pastoracijos svarb usimena popieius Jonas Paulius II adhortacijoje Banyia Europoje: „sitikins akademini institucij svarba, praau, kad vairiose vietinse Banyiose bt vedama atitinkama universitetin pastoracija“ - pastebi popieius.
  
Kokie yra universitetins kultros prioritetai iandieninje Europoje? Atsakant klausim btina ivardinti iuos poymius:
 
  •   Kuriant bendr akademin erdv, sugebjimas bti kartu - skirting valstybi, kultr, kalb, mentalitet, politini ir religini sitikinim monms.
     
  •   Dabartin Europa yra post-ideologin, tad i naujo bandoma surasti atsakymus aminuosius transcendentinius klausimus apie Diev, pasaul ir mog, apie aminsias vertybes bei gyvenimo prasm.
     
  •   Pastarieji du klausimai iandien yra sprendiami per daug fragmentikai, nepakankamai.
     
     
    Kur slypi akademins sielovados esm? Krikionyb dabarties situacijoje yra pajgi siklausyti ir igirsti fragmentikum ir ino atsakymus iuos ikius. Krikionyb nebijo jokios kultros. Galima kelti retorin klausim: kas nutikt, jei staiga suvoktume, kad naujoji Europa nebeturi krikionik itak? Jeigu ir btu suprasta, kad „Dievas mir“ kaip skelb F. Ny, reikt skelbti Krist i naujo. Dar daugiau – iandien, XXI amiuje, nebra keliamas klausimas, ar Dievas mir, bet - vis labiau suvokiama, kad ne Dievas, o mogus be Jo mir. Norint autentikai „surasti“ vl i naujo mog, btina i naujo surasti Diev. Tik Viepaties perspektyvoje i naujo yra tinkamai vertinamas ir pats asmuo bei jo likimas. Kristus kvieia mog ieiti i paslapties ir atpainti save Dievuje. Paslaptis neneigia racionalumo, bet prieingai - ikeli j dar didesnes auktumas.
     
    Kuriant bendrauniversitetin europin erdv danai ikyla tiesos ir meils santykio problema: ar turime sakyti ties apie pasaul ir mog, ar veriau mylti? Bet kokiomis priemonmis ginti savo identitet, savas tiesas ar kalbtis, dialoguoti, ssti prie apskrito stalo? Ir ia Krikionyb skelbia, kad tiesa sutampa su meile, identitetas yra svarbu, taiau jis neturi bti prieingas dialogui. Taigi kuriant bendr europin universitetin erdv, rykja ir akademins sielovados gairs:
     
  •   Universitetin sielovada, dabar skelbianti Evangelij, yra ant  „naujos bangos“. Kiekvienas universitetas privalt turti koplyi, kaip Evangelijos tiesos „inervacijos“ centr.
     
  •   Evangelija yra skirta visiems, nepaisant anksiau mint valstybini, kultrini, politini ar kalbini skirtum ir sitikinim. Universitetin sielovada neturi likti izoliuota nuo vietins Banyios realij: vyskupijos ir parapijos, nes kitaip likt izoliuota ir nepajgi perteikti visuotins Katalik Banyios mokymo.
     
  •   Turi bti pabriamas ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas. (Pavyzdiui, po „rugsjo 11“ visas pasaulis buvo nustebs ir klaus - kas tai yra Islamas? O ir paskutinij dien vykiai dl Mahometo karikatr sukl didel musulmon pasaulio kritikos bang). Taigi ramus, akademikas dialogas labiausiai manomas btent universitetinje terpje. Bendradarbiavimas tarp universiteto ir Banyios turi bti ekumeninis: tarp katalik, ortodoks ir protestant. Krikionys turi surasti bendr kalb ne tik su tikiniaisiais, bet ir su laisvamaniais.
     
  •   Universitetin sielovada sudaro kultros evangelizacijos ir pastoracijos esmin dal, kurios tikslas yrabendras Banyios naas moni iprusim, j kultros klim, pradedant nuo paprasiausi kasdienini dalyk. Banyiai rpi ugdyti ne tik daug inanias, bet ir mstanias asmenybes. Studentas turt imokti universitete kritikai mstyti pats, nebti „sugeriama kempine“, gyvenime siurbiania save visk, k silo mass media.
     
  •   Universitetin pastoracija, o plaiau kalbant - kultros pastoracija, leidia velgti, kad vis ms bendras paaukimas naujojoje Europos Sjungoje yra ne tautinis, politinis ar ekonominis, o vis pirma kultrinis.
     
  •   Universitetins sielovados prioritetai turt bti ne tik studentai, bet ir dstytojai, nes jie yra tikrieji universitet „gyventojai“ – studentai ateina ir ieina, o dstytojai pasilieka. Pastovus dstytoj kontingentas universitetinse struktrose leidia daryti prielaidas apie „permanentin universitetin sielovad“. Tad prie evangelizacijos darbo vaisingai gali prisidti ir tikintys docentai bei profesoriai. Btent jie turt formuoti tikrus profesionalus, tyrintojus, kultros mones, socialinio, kultrinio, politinio ir ekonominio gyvenimo bsimus vedlius.
     
  •   Rpintis student sielovada bei j krikioniku iprusimu yra gyvybikai aktualu paiai Banyiai, nes daugelis student baig universitetus visuomenje uima vadovaujanius postus, tokiu bdu Banyia pasiekia paprastai „nepasiekiamus“ mones.
     
  •   Danai universitetuose subrsta paaukimas kunigyst ar vienuolyst, o tai irgi svarbu Krikionybs sklaidai.
     
  •   Vietinse banyiose vyskupai turt atkreipti dmes akademins sielovados gradacij, t.y. turi bti skiriama mokyklin ir universitetin sielovada. Jeigu yra ioje srityje tstinumas, tai moksleiviams, stojusiems universitetus lengviau pltoti gytas religines inias ir patirt jau auktesnje pakopoje. Jeigu bus tstinumas tarp mokyklos ir universiteto kapelion darbo, tai ir pati akademin sielovada ivengs fragmentikumo, bus labiau logika ir organika. Btina iekoti atsakymo, k gali universitetin sielovada pasilyti normaliai ordinarinei sielovadai, kokios galimos abipuss pasidalijimo patirtimi galimybs. Tiktina, kad universitetai, prabylantys mog i mokslo perspektyv, pads pakriktytajam vl i naujo surasti Krist. Tokiu bdu universitetas gali tapti atsivertimo vieta ar netgi krikioninimo/vesdinimo sakrament (Krikto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo) suteikimo galimyb.
      
    Šiandien universitet ir Banyios santykiuose btina velgti tiek Kristaus Nukryiuotojo figr, kaip enkl, kad praeityje bta nesusipratim ir dramatik moment, tiek – Kristaus Prisiklusiojo veid, kad su viltimi velgtume prie ms akis besiskleidiani nauj realyb. Tokia sielovada turt bti ir misionieriko pobdio. Bti krikionimi ir tikiniu Lietuvoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje nra tas pats, kas Portugalijoje, Ispanijoje ar Italijoje. Banyiai ryt Europoje yra aktualu ieiti i katakomb, i naujo formuoti religijos ir kultros, tikjimo ir proto nauj santyk. Sovietizacijos melas sukl neigiam padarini t krat moni smonje.
     
    Popieius Jonas Paulius II, jau mintame apataliniame paraginime Banyia Europoje, pabria: „Europai yra btina religin dimensija. Kad ji bt nauja, analogikai kaip Apokalipss „naujasis miestas“ (Apr 21, 2), turi leistis bti pasiekiama Dievo. Viltis sukurti pasaul daugiau teisingesn, daugiau vert mogaus, negali ignoruoti tiesos, kad tokios pastangos bt bergdios be dieviko palytjimo, nes „veltui dirbt miesto statytojai, jei Dievas jo nesaugot“ (Ps 127, 1)“.
     

    Bus daugiau

     
    		•   
     
       
    Apie naujien grupes 
    		 
         
    1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
    		 
      pradi